žmoginis

žmogìnis, -ė adj. (2) KŽ, DŽ², žmõginis (1) 1. priklausantis žmogui: Kai su žmoginiù balsu [katė miaukia] Kr. Žmogìnis šuo NdŽ. 2. panašus į žmogų, primenantis žmogų: Žmogìnės beždžionės (Pongidae) LTEXII541. 3. žmonėms skirtas, žmonių naudojamas: Tokie ilgi, margi buvo vadinamys žmogìniai burokai End. Didesnės bulbos yra žmõginės, o mažesnės – kiaulinės Rod. Spaudgniauža buvo žmoginė, o kumposas buvo arklinė linų minamoji mašina Rt. Tokį plūgiuką turėjo žmogìnį: vienas traukė, antras laikė End. 4. žmogaus atliekamas: Veiksmas gali būti žmoginis, žmogiškas ir žmoniškas FT. 5. žmogų parazituojantis: Žmoginė askaridė labai skiriasi nuo kitų askaridžių rš. Žmoginė blusa rš. | Typus humanus – žmoginis [tuberkuliozės bakterijos] tipas rš. 6. siurbiantis žmogaus kraują: Dėlės dvejos buvo – arklinės ir žmõginės Kpč. Žmoginės siurbėlės yr margos, geltonmargos, o kumelinės – juodos Rt.